bo

1 ×bò (brus. бo, l. bo) conj., bõ 1. Mž415 o, nes, kitaip (priežasties šalutiniams sakiniams jungti); plg. ba: Kad šaukia, eik valgyt, bò paskum negausi Kp. Ant vyresnio nekėsauk, bo tau bus blogai J. Neik, bõ sušalsi Šmk. Tylėk, bõ gausi Skr. Mesk po biesų tą ožį, bo kad spirsiu Žem. Nelaikyčiau plikos, bo man gaila pačios JV301. ^ Nekask kitam duobės, bo pats įkrisi Vad. Neglostomo neglostyk, bò neišglostysi Grž. 2. kad (papildinio šalutiniams sakiniams jungti): Nevieryju, bo ten yra ta daina J. Niekados neminavoja, bo ėmęs V.Piet.